tupėti


tupėti
tupė́ti, tùpi (tùpia LKKIX208(Dv)), -ė́jo KBII169, K, Rtr, Š, FrnW, K.Būg; L 1. intr. R, , Sut, N, K, M, RtŽ, , NdŽ, , Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele vieversiukas tùpi Bsg. Daboju – jau špokas in šakos tùpi Klt. Susmetę krūvelėn vištos i tùpi [vakare] Klt. Žiūriu – tùpi i tùpi ta vištelė, kaip dėt norėtų Žg. Tupė́ta paukščio medy LKKXVII33(Vb). Ant avietės blezdingėlė tupė́jo Ktk. Tetervinus a berže tùpint gali ten lig vieno iššaudyti Sd. Seselė rūtas ravėjo, zylutė krūme tupė́jo Lkš. Paukštute, lakštute, o kur tu tupė́jai? – Sodely, daržely, tarp žalių lapelių (d.) Šmn. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tùpi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti Pl. O gervių te tupė́ta buvo Sb. Tam čėse užkliudė palėpėj tupėjusius žvirblius, tie tik prr… LTR(Kp). Varna in kupsnos tùpi, ir loja [šuniokas] Ktk. Varnos visada ant šalčio viršūnėj tùpi Prng. Varnos pačioj viršūnėj tùpi prieš blogą orą Sld. Juodvarniai kad ant žemės tùpa, užeis lytai Nv. Gužučiai ka ant kupečių tùpa, supūs pašaras Klm. Jei pavasarį pirmą kartą gandrą tupintį pamatai, tai būsi negreitas LTR(Pns). Jei parlėkusį garnį pirmąkart pamatai tupintį – tai visus metus daužysi indus LTR(VšR). Šarkos ant tvarto stogo tupėta ir sniege pėdsakas palikta – lauk naujienų ar piršlių . Paukštė, ant vietos tupėjusi, ben plunksnas paliekta S.Dauk. Gale lauko ąžuolėlis bestovįs, tam ąžuole vanagėlis betupį̃s Ar. O kitsai tenai ant virbo tùpi besnausdams K.Donel. Vištos geros: viena tùpi (deda), kita laukia Švnč. Ir paukščiai po dangumi tupėjo ant jo šakų BBDan4,9. | Voras tupi ant lango Ps. Švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo žydinčios kvietkelės Tat. | prk.: Kad ant piningo tup aukso erelis, tai visur dalek, nors mažas paukštelis D.Pošk. ^ Tupi kaip pelėda pupose LTR(Žg). Kaip višta ant laktos tupėsi Rz. Tupime kaip varnos ant kuolo I.Šein. Lekantysis palėks, o tupintysis tupė́s J. Galgi vištos tupė́jo, kad teip labai prausies? Trgn. Antanai, pantanai, kur tavo pati? – Ant pečiaus, po pečium, kur vištos tùpi Snt. Juodas gaidys ant tvoros tupi: uodega iki žemei, balsas iki dangui (varpas) B591. Gražus gražus ponaitis lauko gale tupi (dagilis) LTR(Sln). Balti gaideliai ant laktos tupi (dantys) LTR. Tupi gaidukas su raudonais pentinukais (burokėlis) LTR. Juoda višta tup ant raudonų kiaušinių (katilas ant ugnies) LTR(Šlv).Sk atsitūpus miegoti, būti: Karteles pritaisiau žemai: i vis tiek jauniklės neskrenda, žemėj tùpi Klt. Ka šaltai tùpa [vištos], skiauteres nušalna Klm. Lakta te (priemenėje) būdavo vištom tupė́t Kp. Vištos seniai tùpi, ir jūs tū̃pkit Trgn. ^ Kaip gaidžiai: dieną pešasi, o naktį ant vienos laktos tupi LTsV262.perint laikytis ant sulenktų kojų: Ant pautų tupėti N. Lėlys gi nètupi ant kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiūro vaikus Pv. Kregždė padėjo kiaušelius ir tupėjo ant jųjų, idant išperėtų vaikelius A1885, 219. Medyje kovarnis sukrebžda – turbūt jau ant kiaušinių tupi J.Paukš. 2. tr., intr. Sut, NdŽ, perėti: Viena jau tùpi vištukus, kita antukus Smn. Jūsų višta kverkščia, gal tupė̃s Slm. Višta tupėjo čielas tris nedėles Pln. Kurkę daviau tupė́t Klvr. Aš, aure, užleidžiau savo [vištą], tai irgi teip pat netupė́jo Rgv. Kaip kiaušinius atemi, anos (vištos) nebètupa Krž. Laksto [višta], žinai, gi nusibosta tupė́t Kp. Išlėkė višta, nebeatejo tupė́tų – šalti kiaušiniai Slm. Jau ji tokia višta – atimk kiaušinius, akmenukus pasižeria ir tùpi Dkš. 3. intr. LL70, 1 laikytis ant prilenktų prie liemens ir per kelius sulenktų kojų (apie žmones): Nusibodo ant kinkų tupė́ti J. Tupė́damas in liūno spalgenų kašelę prigrebojo Klt. Sėsk, ko an kulno daba tupì Žml. Mama verpė, o aš kaip katinelis pri anos kojų prisimetusi i tupė́jau End. Ko ten tupì po stalu – lįsk laukan! Pln. Dar tupì až nugaros – pasleidęs berniokas! Antr. Žiūrėk, kartis pajuodavus – gal velnio tupė́ta Skp. Pas merginas kap nuėjo, po langu tupėjo LTR(Brt). 4. intr. H, H207, LL17, Sdb remtis į žemę sulenktomis užpakalinėmis kojomis ir tiesiomis priekinėmis kojomis (apie kai kuriuos gyvulius): Tùpi du didžiausi paršai in šikinių Klt. Katineliai kūtė[je] i tùpa, pamelžu karvę, įpilu Akm. Už to medžio tupė́jo katinas LKT100(Krtv). Levų vietoje randame ant pasturgalio tupinčius šunis LTI70(Bs). Tau (bernui) šiandien duos mėsos valgyt, tai tu nevalgyk, ale atiduok šuniui, kurs po stalu tupės BsMtI164(Brt). Tùpi vilkas rugienoj (d.) OG293. Tupi vilkas už tvoros be kepurės, be skaros LTR(Bsg). Tas vilkas ir vėl nubėgęs, į tą eketę įkišęs [uodegą] ir tupiąs Sln. Čia kiškio tupėta J.Jabl. Kiškis, toliau pasejėjęs, tùpi an kalnelio Vdn. ^ Kur jau didelis – sulig šuniu tùpinčiu Jnšk. Vilko ieškom – vilkas už tvoros tupi PPr439. Meška tupi, žarnos kruta (laikrodis arba gryčia su žmonėmis) LTR(Vb). 5. intr. pritūpus, pasilenkus darbuotis: Agurkuosa tupi moteros, brokuosa (ravi) Drsk. Trečia diena tupiù ir tupiù burokuose Mžš. Nueini, žiūri: bobos darže jau tùpi Kvr. Vago[j] tupì, saulė duoda an nugarą, i gana LKT255(Trs). Bet jau išsiskynėm [serbentus], čia tai koronė: tupė́k ir tupė́k Mžš. Ką tu čia tupì an to daržo, eikš pasišnekėsim Kdn. ^ Tùpi senis už kupečių, tùpi senis už kupečių (dviese kultuvais kuliant) Nj. 6. intr. N, NdŽ, 1, Ig, Plv, Kvr, Trk prk. būti vietoje, niekur neišvykstant: Namiej tupiu R113, 148. Tupim čia, ir gan, jau kiek metų Ps. Bobos, mes vis numie tùpam ramiai, o vyrams – sunki darbai, karai Krš. Gryčio[j] tupiù arba darže – nieko nematau Kdn. Senas, nebesveikas, tùpi vienoj vietoj – kas iš jo?! Mžš. Ale ką tu išvažinėsi, tupiù, i tiek – bemeilus aš kam Dbk. Aš čia ant vietos tupù, kur tu anus pažinsi Krž. Močiutė nebetikus, tùpi vietoj Užp. Man nusibodo visą amžių kaime tupėti . Tokia kevėža i leidos į tokią kelionę: tokiam tik namie tupė́t! Vlkv. Tùpi vienas kai vilkas žiemą užpustytas Sug. ^ Tùpi kaip višta ant kiaušinių Krs, Kri. Tupa ant savo vietos kaip pereklė višta ant kiaušinių LTR(Klp).būti vietoje, nejudėti, nekilti, neaugti: Pyragas kai an vietos tùpi, tai nesikelia Ant. Niekas neauga, tùpi žemėse, šalta Klt. Ale tùpi mažučiukai Dg. | Tùpi tùpi, tùpi tùpi su vėžiais ir nieko nedaro (neina pas gydytojus) Slk. 7. intr. Pl prk. ramiai gyventi: Seni grabūzdai tùpi Drsk. An lauko gi netupė́si (reikia pirkios) Ad. Ant Jonikėno žemės tùpiam Brž. Dešimtį išauginom, o vieni tùpam, – išlakstė Rdn. Vaikai susitvarkę, tai dabar sau tùpi abu seniai ramiai Šil. Dykas nemėgstu tupėti Blv. 8. intr. Grdž, Plv, Dg, Btrm, Užp, Krs, Mžš, Kp, Bsg, Vgr, Trk, Žr, Kl šnek. lindėti, tūnoti, kiūtoti, kiurksoti: Šalta, tùpime po vidų (gryčioje), ir gana Jnšk. Žiemą tai gryčioj tupė́k ir tupė́k Slm. Žiemą senas tupì namo: kur eisi, vėjas pargriaus Azr. Darbininkų mažai kame – senės, seniai visur tùpa susitūpę Krš. Tai va tupì ir tupì [žmogus] an pečio Rud. Žiemą sulaukus prie pečiaus tupė́k tupė́k, vasarą – tai nors pašalėj pasėdi Km. Toks pečius buvo molinis, kertelė[je] i tupù Šts. Važiuokit namuosna ir tupė́kit Sug. Tai čia mes bètupim, laukiam, kas čia toliau bus Grš. Aš va tupiù kamarytėj Pnd. Dabar vėl tupė́t lovoj, ir niekas nieko Skp. Susitara vaikiai, neveda šokti, ir tùpa merga Krš. Dar tos senės tùpam [bažnyčioje], o jauni… Krš. Tupė́jo tupė́jo ir pasvėlavo DrskŽ. Tie žūlikai čia susirenka i tùpa Rsn. Daba tai tùpa i tùpa pri tų upių (apie meškeriotojus) Krž. Kaip ilgai jis čia dar tupėsiąs, juk traukinys nelauksiąs I.Simon. Oras šaltas, bitės namie tùpi Ėr. Tùpi giliai žemėn liūliai Drsk. Akmenukas [girnų] kertelėj aure da tùpi (užsilikęs nuo senų laikų) Ln. Suprato [nykštukas] karvės pilve tupį̃s (tùpįs) Jrk27. Kupstais tupėjo prieblandoj trobelės T.Tilv. Bernas, viršuj tupėdamas, sako: – Palaukit, vyrai, nekirskit pušelės LTR(Slk). Tie medinčiai ir tupėjo an kūgio, pakol vilkai prasikraustė BsPIV284. Kai su tais gyvuoliais, tai daug vargų: tupì tupì per naktį prie jų prieš turėjimą Vl. Kelias naktis netupė́si pri kiaulės (nesaugosi besiparšiuojant) Erž. Naktim mažai teko ganyt, dieną tik su kumeliukais tupė́davo Sml. Kai jis (našlys) jojo per laukelį, tabaku kvepėjo, ant šyvosios kumelėlės kai dagis tupėjo LLDII465(Br). | prk.: Katra biedna, to[ji] ir tùpi (neišteka) Ds. Jeigu pirmą kartą pamatysi busilą tupint, tai ir tupė́si, neištekėsi Pls. Netupėkit bažnyčioj kaip žąsys BPI89. ^ Tupi kai pelė po šluota Vlkv, Škn. Tupi kaip kalė ant girnų Aln. Kam rūp, tas netup LTR(Jnš). Kas kam rūpa, tas i ant liežuvio tùpa Krž. Kas kam rūpi, tas tam ir galvoj tùpi Slk, LTR(Jrb). Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi An. Senas tupė́k numie sau kaip blynas Vdk. Katram Dievas lūpos[e], tai vis velniukas po skvernu tupi LTR(Kp). Kad neverkia tekėdama, verks kampe tupėdama Gs. Gražiai giedi, gerai kalbi, tik kažin kur naktį tupì (sakoma abejojant kieno gerumu) Lk. Už pečiaus tupė́sit, par šerį bezdėsit! Všk. Tupi tupikas, ant to tupiko tupi kedikas (guba pjūties metu) ST441. Raudonas šunelis po slenksčiu tupi (liežuvis) LTR(Rk). Tupi kampe trupinys, nepaveža nė arklys (krosnis) LTR(Graž), Mrk. Juodas katinas kertėje tupi (puodas) Pn. Tupi kampe katinas, kai prieini – bažinas (puodas) LTR(Grl). Surūkęs senelis ant stogo tupi ir pypkę rūko (kaminas) Škn. Keturi broliukai po vienu kapeliušu tupi (stalas) Vj. Kas tùpi už tvoros, kas gimė be skūros (šūdas) BsM26. 9. intr. euf. laukinėtis: Tupu savo reikalu Šts. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės V.Bub. Ko tiek ilgai tupi, ar atvarslais ir šiki?! Vkš. Tai kurgi buvai? – Už klojimo tupė́jau Kp. ^ Tùpi kap velnias ropėsa Drsk. Bėgantis tupinčio nepabaido KrvP(Srv). | refl.: Jis už krūmo tupė́jęsis Smln. 10. intr. NdŽ, 1 šnek. būti suimtam, uždarytam, kalėti: Vaikas plėšė butą, dabar tùpia Pn. O paskui jis vėl tupė́jo ilgai Snt. Jei duosi pusasminkę pinigų, tai tylėsiu, o jei ne – tai tupėsi LTR(Kb). Pati gavo kitą vyrą, o tu (išeikvotojau) tupė́k Rdn. Kalinyje tupėjo arti dviejų metų V.Kudir. Tūkstantį metų gaučiau kalėjime tupėti Ns1832,7. 11. intr. prk. būti paliktam kartoti kurso: Ji paliko tupė́t Tlž. Ką jin mokinsis, kad jau taip visai be galvos: tupia ir tupia pirmam skyriuj KlK14,75(Sk). Juk aišku kaip dieną, kad tasai Tupšė tupės antrus metus J.Mik.
◊ ant (kieno) sprándo ((kam) ant sprándo) tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando A.Vencl. Vykę vaikai netupės tėvui ant sprando . (kieno)
kišẽnėje tupė́ti būti pasiskolinusiam pinigų: Ans muno kišẽnė[je] tùpa Dr.
po (kieno) sparnù tupė́ti; Žem būti priklausomam, nesavarankiškam, klausyti.
sàvo kiautè tupė́ti nesidomėti aplinkiniu gyvenimu: Ji tùpi sàvo kiáute: iš namų mažai išeina Smln.
vištukùs tùpi Lp sakoma apie vaikiną, lankantį merginas.
\ tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; patupėti; pertupėti; pratupėti; pritupėti; sutupėti; užtupėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • tupėti — vksm. Àš sėdžiu, katė̃ tùpi prie dùrų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patupėti — patupėti, pàtupi, ėjo intr. 1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tupėjimas — sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut → tupėti: 1. NdŽ, KŽ. 2. NdŽ, Sut. 3. → tupėti 6: Jam tas iššutęs tarpukojis nuo tupėjimo Sb. Sugrįžusiam Reinikiui kažkodėl nepatiko nuolatinis žmonos tupėjimas prie lango rš. Kelionė dabar šaltyje gal ir blogiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptupėti — aptupėti, àptupi, ėjo 1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint). | refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj. 2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupėj[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk. 3. refl. apsibūti vienoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitupėti — atitupėti, atìtupi, ėjo KŽ, atatupėti Š, KŽ 1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius). | refl. Š: Biedna vištelė – atsitupėjo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž. | prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lakta — laktà sf. (2, 4) 1. R, MŽ451, K, Vvr, Škn, Grk, Erž, Jrb, Pžrl, Rmš, Mrk, Rt, Mrj, Rod kartis vištoms tupėti: Reikia vištom pritaisyti laktà tupėti, ba dabar nėr kur jom dedas Ds. Eik tu in lãktos su vištom tūptų Lel. Štiš tūpti ant laktų! Pc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutupėti — nutupėti, nùtupi, ėjo 1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupėti NdŽ. | refl. Š. 2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pratupėti — pratupėti, pràtupi, ėjo 1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupėdavo pašiurpusi ant palangės rš. 2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupėti skylę NdŽ. 3. intr. NdŽ, DŽ1, Dkš, Lp šnek. prabūti kur, pralindėti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sprandas — sm. (3) 1. SD85, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL56,67, E, Rtr, Š, DŽ užpakalinė kaklo dalis: Arklys išrietęs sprandą NdŽ. Iš pušies gyvatė pimpt ir antkrito ant sprando anam J. Tavo sprandas yra nei geležinė gysla CII112. Sprandas juodas kaip ašies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sėdėti — sėdėti, sėdi (sėdžia), ėjo 1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesėdi – kap grybas Lb. Ir sėdžiu, ir guliu diena nuog dienos …   Dictionary of the Lithuanian Language